Laikas darželyje yra paremtas dienos ritmu, kuris susideda iš įkvėpimo ir iškvėpimo. Įkvėpimas – tai veikla, kurią veda auklėtoja ir kuri reikalauja iš vaiko susikaupimo. Įkvėpimo metu vaikas gauna įspūdžių, kurie jį tikslingai ugdo. O iškvėpimas – tai veikla, kurios metu galima atsipalaiduoti ir harmoningai įsisavinti gautus įspūdžius. Svarbi ritmo dalis yra ir perėjimas tarp priešingų ritmo fazių. Perėjimui taip pat reikalingas dėmesys, kad priešingybės tarpusavyje derėtų.

Darželyje įkvėpimas ir iškvėpimas yra vienodai svarbūs ir keičia vienas kitą taip, kad vaikų gyvenimas būtų organiškas, kad jie nepervargtų, ir būtų tausojama jų sveikata. Tačiau ritmas – tai ne režimas. Kiekvienos veiklos trukmę nustato ir keičia auklėtojos, atsižvelgdamos į vaikų skaičių grupėje, vaikų poreikius, savaitės bei metų ritmus, oro sąlygas. Todėl kartais lauke mes būname ilgiau, o kartais – trumpiau, o būna, kad į grupes grįžtame tik valgyti ir miegoti.

Taigi kiekvienos naujos dienos pradžia – įkvėpimas. Daugeliui iš mūsų jis nėra lengvas. O ypač nelengva vaikams. Keliamės, rengiamės, pusryčiaujame, nebėra laiko patiems bandyti užsirišti batukus, dar laukia kelionė iki darželio, ir viską reikia daryti „greičiau“. Todėl kai vaikas praveria grupės duris, jam būtinai reikia iškvėpti. O geriausias iškvėpimas – laisvas kūrybinis žaidimas. Tuo vaikai ir užsiima iki pat priešpiečių. Jie žaidžia, atkartoja įvairias patirtas gyvenimiškas situacijas, mėgdžioja matytus suaugusiųjų veiksmus, bendrauja su kitais vaikais, mokosi bendradarbiauti ir išlikti savimi. Norintys gali piešti. Jie vaikas nėra mokomas piešti, jei jam nenorodoma kaip ir ką jis turi daryti, piešimas – taip pat iškvėpimas.

Laisvo žaidimo metu grupėje gali vykti įvairi meninė veikla ar būti dirbami buities darbai, prie kurių vaikai gali laisvanoriškai prisijungti. Pavyzdžiui, advento metu grupėje didelis sujudimas – veliami karoliukai, iš kurių vėliau veriamos girliandos, kepami meduoliai, kuriuos per Kalėdas vaikai dovanoja tėvams. Tačiau pirmenybė visada yra teikiama laisvam kūrybiniam žaidimui.

Apie pusę dešimtos laisvo žaidimo laikas baigiasi. Perėjimas tarp įkvėpimo ir iškvėpimo – grupės tvarkymas. Visi einame tvarkytis, ruošiame stalus pusryčiams. O susitvarkę vaikai sėda į ratą: skaičiuojame, kiek mūsų šiandien atėjo į darželį, kiek ir kokių vaikų trūksta, visi kartu žaidžiame rato žaidimą, kurį auklėtoja parenka pagal metų laiką ir/arba specifinę situaciją grupėje. Po žaidimo vaikai eina plauti rankų ir sėda prie priešpiečių stalo. Valgome košę, geriame arbatą, o pavalgę ruošiamės eiti į lauką. Visa tai yra įkvėpimas.

Lauke ir vėl galima iškvėpti. Į lauką einame bet kokiu oru, bet nuo oro sąlygų priklauso, kiek vaikai jame būna. Jei labai šalta ar stipriai lyja, būname valandą, įprastu metu – mažiausiai dvi valandas, o jei oras geras, lauke praleidžiame beveik visą dieną. Kieme vaikai gali žaisti tokius žaidimus, kokių tiesiog neįmanoma žaisti grupėje. Pavyzdžiui, bėgoti, lenktyniauti, grumdytis. Čia jie gali patirti, kaip keičiasi metų laikai, žaisti su smėliu, purvu, lietaus vandeniu, kopti į kalną, sėdėti, gulėti ant žemės, statyti sniego pilis. Kartais su vaikais einame į žygį. Lauke yra sudarytos sąlygos vaikams judėti įvairiai, taip, kad saugiai ir laisvai lavėtų ir stiprėtų jų augantys kūnai. Todėl tėvelių visada prašome pasirūpinti tinkama lauko apranga.

Apie 12 valandą 30 minučių, kai jau baigia virti sriuba, ir net kieme pasklinda viliojantys kvapai, vaikai grįžta iš lauko, rengiasi, mokosi susitvarkyti lauko drabužius (pasidėti į vietą kepures, pasidžiauti pirštines, paduoti auklėtojai kombinezonus) ir keliaujame pietauti. Nusiplovę rankas laukiame sriubos ir žaidžiame pirštukų žaidimus. Jie lavina smulkiąją motoriką ir teikia vaikams daug džiaugsmo.

Po pietų vaikai rengiasi ir gulasi į jau paklotas loveles. Ateina ramybės ir pasakos laikas. Auklėtoja seka pasaką, dainuoja lopšinę. Migdomi vaikai dažniausiai užmiega, na o tie, kurie visgi neužmiega, gali pailsėti ir ramiai pabūti savo lovelėse.

Apie 15 valandą grupėje jau ima kažkas bruzdėti. Tai auklėtojos padėjėja ruošia stalus pavakariams, dėlioja puodelius, lėkšteles. Keliasi vaikai, kuriems miego reikėjo mažiau arba visai nereikėjo. Vaikai rengiasi, laukdami pavakarių gali piešti, dalintis sapnais arba dienos įspūdžiais. Pamažu bunda miegantys ilgiau. Mažiesiems apsirengti padeda auklėtoja, klojamos lovelės, pinamos išsitaršiusios kaselės. Kai jau atsikelia ir apsirengia net didžiausi miegaliai, vaikai eina plauti rankų ir sėda prie stalo. Valgome duonos su sviestu ir vaisių ar daržovių.

Po pavakarių vaikai žaidžia ir jau nekantriai laukia tėvelių. O kokia jums buvo ši diena?