Istorijos autorė darželio ,,Namelis medyje” mokytoja, lektorė Vilma Grigienė; iliustracijos autorė darželio ,,Namelis medyje” mokytoja Kotryna Laučytė
Kartą tolimoje šalyje, Betliejaus miestelyje, gyveno trys draugai: Samuelis, Benjaminas ir Motiejus. Samuelio tėvas buvo turtingas pirklys. Jo laivai plaukiojo po visą pasaulį, atplukdydami daugybę įvairiausių prekių iš tolimų šalių: prieskonių, kailių, medienos, gražiausių audiniųir papuošalų. Samuelio tėvas prekes parduodavo, mainydavo ir taip užsidirbdavo gražaus pinigo. Benjamino tėvas turėjo smuklę. Į ją per šventes rinkdavosi žmonės iš viso Betliejaus: šokdavo, dainuodavo, pasakodavo įvairiausias istorijas, ragaudavo gardžiausių smuklės šeimininkės pagamintų patiekalų ir ilsėdavosi po sunkaus darbo. Na, o Motiejaus tėvas buvo kantorius ir pasakotojas. Žmonės mielai klausydavosi jo dainų ir pasakojimų, o atsidėkodami sušelpdavo gardesniu maisto kąsneliu ar pinigėlį į delną įsprausdavo.
Samuelis, Benjaminas ir Motiejus mėgo žaisti kartu. Kai berniukams pabosdavo bėgioti po Betliejaus gatveles ir apylinkes, jie nubėgdavo pas Samuelį, kur galėdavo pažaisti nuostabiais iš svečios šalies atvežtais marmuriniais rutuliukais. O kartais skubėdavo pas Benjaminą, kur gaudavo skanių duonos paplotėlių su kvepiančiais žolelių pagardais. Bet dažniausiai draugai eidavo pas Motiejų, ir jo tėvas pasakodavo jiems įvairiausias istorijas. Pati mėgstamiausia Motiejaus istorija buvo apie Išganytoją, kuris turėjo kada nors gimti jų vargingoje žemėje, išvaduoti visus žmones iš vargų ir tapti visų žmonių karaliumi, gydytoju ir mokytoju.
Greitai bėgo dienos ir savaitės, mėnesiai ir metai – berniukai užaugo ir tapo gražiais, jaunais vyrais. Samuelis iš tėvo paveldėjo prekybinių laivų ir pats tapo žymiu ir turtingu pirkliu. Bet Samuelis buvo ne tik turtingas, jis buvo dar ir labai dosnus. Gal tie vaikystėje girdėti Motiejaus tėvo pasakojimai, o gal ir draugystė su Motiejumi bei Benjaminu jį įkvėpdavo geriems darbams – nė vienas elgeta neišeidavo iš Samuelio namų nesušelptas ir neapdovanotas. O kadangi jis buvo toks dosnus ir noriai dalinosi savo turtais su neturtingaisiais, Dievas dar labiau gausino Samuelio turtus, ir iš kiekvienos kelionės jo laivai grįždavo vis pilnesni įvairių prekių, kurioms netrukus atsirasdavo ir pirkėjas, dosniai už jas užmokėdavęs.
Benjaminas ėmė vadovauti tėvo smuklei. Jis buvo linksmas ir geraširdis. Žmonės rinkdavosi į smuklę ne tik pasilinksminti, užkąsti ar išgerti – Benjaminas kiekvienam rasdavo tai, ko jam reikėdavo: vienam išmintingą patarimą duodavo, kitą paguosdavo, dar kitą išklausydavo, papasakodavo linksmą istoriją ar tiesiog pasėdėdavo šalimais. Todėl ir svečių Benjaminui netrūko. Jo namai visada būdavo pilni draugų, kaimynų, pažįstamų ar šiaip prašalaičių. Be to, smuklėje sukosi jauna ir graži Benjamino pačiutė, o vaikų jie jau turėjo visus penkis.
Motiejus gi nelabai ką teturėjo – tik nedidukę tėvo pirkelę ir tvartelį su jautuku, kurį tėvas jam mirdamas paliko. Kartais Motiejus pasiimdavo jautuką, suardavo vienam ar kitam kaimynui lauką arba, pasikinkęs į vežimaitį, pavėžėdavo kokį pakeleivį iki tolimesnio kaimo ar miestelio – taip užsidirbdavo pragyvenimui. Bet labiausiai už viską Motiejus mėgdavo žiūrėti į žvaigždes. Motiejaus namelio stogas buvo prakiuręs, bet jis tos skylės neužtaisė – aptraukė ją džiovinta jaučio pūsle ir taip pasidarė mažą langelį. Taigi, šaltomis naktimis jis galėjo gulėti viduje prie krosnelės, o žvaigždes vis tiek matydavo. Na, o šiltomis naktimis Motiejus įsitaisydavo miegoti tiesiog ant stogo. Tik neužmigdavo jis ilgai – vis žiūrėdavo ir žiūrėdavo į žvaigždes, klausydavosi jų tylių dangiškų dainų, kol akys pačios imdavo merktis, ir svajonės nunešdavo Motiejų į sapnų šalį. Motiejus dažnai sapnuodavo auksiniame soste sėdintį visų žmonių karalių,apie kurį jam buvo pasakojęs tėvas.
Samuelis, Benjaminas ir Motiejus draugavo ir toliau. Samuelis dažnai savo draugams parveždavo dovanų iš tolimų užjūrio šalių, Benjaminas visada kviesdavosi draugus į smuklėje rengiamas šventes ir vaišindavo skaniausiais patiekalais bei gardžiausiais gėrimais, o Motiejus pasakodavo savo draugams tai, ką išgirsdavo iš žvaigždžių, tyliomis naktimis likęs miegoti ant plokščio savo skurdžios trobelės stogo.
Ir štai vieną naktį į Samuelio namų duris kažkas pasibeldė. Jau buvo labai vėlu, visi tarnai miegojo, tad Samuelis duris atidarė pats. Už durų jis pamatė du pavargusius žmones. Pagyvenęs vyras švelniai laikė už rankos jauną savo žmoną, kuri laukėsi kūdikio, ir buvo aišku, kad netrukus gimdys. O šalia jų, nešdamas negausią mantą, aukštai iškėlęs galvą stovėjo asilėlis. Atrodė, kad asilėlis žino kažkokią didelę paslaptį ir labai ja didžiuojasi. Vyras paklausė, ar negalėtų jie gauti nakvynės šiuose turtinguose ir gražiuose namuose, bet Samuelis tik skėstelėjo rankomis – kaip tyčia pastaruoju metu jam taip sekėsi prekiauti, kad jo aruodai buvo pilnutėliai grūdų, tvartuose glaudėsi daugybė gyvulių, namai buvo pilni visokiausių gėrybių ir jis neišmanė, kur galėtų paguldyti kūdikio besilaukiančią šeimyną. Juo labiau kad Samuelis jautė – šie svečiai yra ypatingi, todėl troško ne šiaip sau priglausti juos, o paruošti gražiausią kambarį ir pakloti minkščiausius patalus. Tik štai – visuose Samuelio namuose nebuvo nė vieno tuščio kambario! Samuelis atsiprašė irranka parodė į Benjamino namus – gal ten keliauninkai galės prisiglausti? Juk Samuelis žinojo, kad Benjaminas pasirūpina visais, kuriems to reikia.
Taigi, keliauninkai pasibeldė į Benjamino smuklės duris. Tačiau – ir nutik tu man taip! – tomis dienomis į Betliejų buvo atvykę daugybė žmonių iš pačių įvairiausių kraštų ir Benjamino smuklė buvo pilnut pilnutėlė. Visi jo draugai ir bičiuliai kvietė savo gimines, draugus ir svečius apsistoti būtent pas Benjaminą, nes žinojo, kad geresnio žmogaus, draugo ir šeimininko už jį nerasi visame pasaulyje. Benjamino smuklė ūžė it bičių avilys. Deja, šeimininkas niekuo negalėjo padėti atvykusiems žmonėms ir parodė ranka Motiejaus namų link – nors ir nedidelis bei skurdus buvo Motiejaus namelis, Benjaminas tikėjosi, kad jis priglaus svečius tokią šaltą ir tamsią naktį.
O Motiejus tuo metu gulėjo savo mažytėje pirkelėje ir pro skylę stoge žiūrėjo į žvaigždes. Viena žvaigždė, kaip tik virš Motiejaus trobelės, tą naktį švietė kažkaip ryškiai ir ypatingai. Motiejus vėl svajojo apie vargšų žmonių gelbėtoją, kuris kažkada gims žemėje, ir labai troško, kad tai įvyktų. Išgirdęs beldimą į duris, Motiejus jas atidarė ir labai nustebo išvydęs už jų stovinčius žmones. Jauna moteris buvo graži kaip angelas. Ji laukėsi kūdikio ir pavargusi rėmėsi viena ranka į savo vyrą, o kita – į asilėlį. O asilėlis! Tik pamanykite, jis stovėjo iš laimės kone pakvaišęs, išdidžiai iškėlęs galvą ir bijodamas net krustelėti, kad tik netyčia nestumtelėtų jaunosios moters, kad tik ji galėtų patogiai į jį pasiremti. Vyras, švelniai prilaikantis savo žmoną, atrodė labai susirūpinęs – jau buvo vėlus metas, o jis dar nebuvo radęs sau ir žmonai saugaus prieglobsčio.
Motiejus neturėjo kur priimti svečių – jo pirkelė buvo tokia mažytė, kad ten vos išsiteko jis pats. Bet jis negalėjo ir palikti jų lauke, tad pasiėmęs vienintelį turėtą žibintą nuvedė svečius į tvartelį, kur buvo apsčiai švarių šiaudų, o jautukas galėjo šildyti juos savo šiltu kvapu. Įkurdinęs keleivius tvartelyje, Motiejus grįžo į savo guolį. Buvo labai tamsu ir tylu…
Bet ar tik jis nesapnuoja? Žvaigždė pro langelį staiga suspindo taip, lyg nakties danguje būtų užsižiebusi saulė! O visi dangūs net aidėjo nuo džiaugsmingų giesmių. „Aleliuja, aleliuja, – giedojo angelai, – buskite, žmonės, jūsų Išganytojas jau gimė!“ Motiejus negalėjo patikėti nei savo akimis, nei ausimis, tačiau pirmiausia jis norėjo pranešti gerąją naujieną savo svečiams. UždusęsMotiejus įbėgo į tvartelį ir išvydo ant šieno ėdžiose gulintį kūdikį. Asilėlis ir jautukas šildė mažylį savo kvapu, o moteris ir vyras dėkojo Dievui už jiems suteiktą malonę. Akimirką Motiejus pažvelgė į vaikelio akis ir pamatė jose atsispindintį visą pasaulį. Ir tada Motiejus suprato, kad jo tvartelyje ką tik gimė visų žmonių Karalius.
Atgaminti, viešai skelbti ar padaryti prieinamą elektroniniu būdu be raštiško „Namelis medyje“ sutikimo draudžiama.