Pradėti lankyti darželį – labai didelis pokytis mažo vaiko gyvenime. Tai reiškia, kad jis ,,išaugo” pažįstamą aplinką ir jam reikia erdvės plėsti savo pažinimą – susitikti su kitais suaugusiais, išmokti jais pasitikėti, kurti santykį su bendraamžiais, dar vieną plataus pasaulio vietą padaryti sava.
Bet kokį gyvenimo pokytį visada lydi adaptacija. Naujokų adaptacija darželyje gali būti labai įvairi: ją gali lydėti ašaros, pyktis, atsisakymas eiti į darželį, nedidelis regresas (pavyzdžiui, gali vėl prireikti sauskelnių), ji gali būti labai aštri, bet trumpa, o gali – vangi ir labai ilga, gali atrodyti, kad jos visai nėra, bet vidinius procesus vaikas vis tiek išgyvena. Kokia adaptacija bebūtų, ji visokia yra gera ir teisinga.
Adaptacijai skiriame daug dėmesio ir laiko. Visų pirma visų naujokų (net ir tų, kurie turi šį procesą jau praėjusių brolių ar sesių) tėvus kviečiame į susirinkimą, kuriame papasakojame apie adaptaciją kaip fenomeną, kalbamės, kokia ji gali būti. Tėvams labai svarbu žinoti, kad adaptacija – ne tik vaiko iššūkis, bet ir tėvų, todėl labai svarbu pasirūpinti ir savimi, savo jausmais, kurie irgi visi yra geri ir teisingi.
Svarbus įvykis – dar prieš darželio sezoną vykstanti talka. Į ją kviečiame ateiti su vaikais, o ypač kviečiame prisijungti naujokų šeimas. Kai vaikas mato, kaip jo tėtis ir mama tvarko darželį – kažką valo, kažką taiso, keičia smėlį smėlynėje, ravi gėlių darželius – randasi pasąmoninis supratimas, kad ši vieta yra gera, nepasitikiėjimas (kuris yra sveikas ir natūralus) ima po truputį tirpti. Be to, talkos metu vaiką būtinai pakalbins būsimos auklėtojos, galima susipažinti ir su būsimais ,,grupiokais”.
Į darželį naujokus priimame lėtai – po vieną vaiką per savaitę, kad galėtume daugiau dėmesio skirti vaikui pačiu jautriausiu adaptacijos metu, kai jis dar nieko nepažįsta ir reikia atsiskirti nuo tėvų, kurie iki šiol buvo visas pasaulis. Jei vaikas pradeda lankyti ne pats pirmasis, galima ateiti ir pabūti kartu su tėvais tuo metu, kai visi būname lauke. O diena, kai vaikas ateina į grupę, bus ta, kai su tėvais jau reikės atsisveikinti. Pirmą dieną – labai trumpam, vos valandai, antrą – šiek tiek ilgesniam laikui ir taip toliau. Rekomenduojame šiam laikui vienam iš tėvų pasiimti atostogas ar taip susiderinti darbo grafikus, kad vaikui galima būtų skirti daugiau laiko. Adaptacijos plano esmė – po mažą kąsnelį susipažinti su nauja aplinka ir nauju ritmu. Kai dienos ritmas taps savas ir pažįstamas, atsiras rimtas, tvirtas stulpas, laikantis naują pasaulį. Kai taps pažįstamas ir metų ritmas, galėsime sakyti, kad vaikas darželyje stovi jau abiem kojom.
Tačiau pats svarbiausias dalykas, tarsi žibintas, padedantis vaikui eiti nauju keliu, yra tėvų apsisprendimas. Taigi kviečiame įvertinti savo pasaulėžiūrą, poreikius, galimybes ir pasirinkti darželį, kuris jūsų šeimai bus geriausias, tuomet širdyje apsispręsti ir žengti pirmą žingsnį.
Darželio dienoraščiai. Apie darželinukų, jų tėvų ir auklėtojų adaptaciją. Rugsėjis
Vilma Grigienė, Valdorfo pedagogikos darželio auklėtoja Prisipažinsiu: sėdu rašyti, o „nesirašo“, nors tu ką! Pasiilgstu „Mamos žurnalo“, o kartu jaučiuosi tokia atitrūkusi…