Priešmokyklinukai – darželyje mes juos vadiname išleistuvininkais – ypatingi vaikai. Jie skina viso buvimo darželyje vaisius ir diena po dienos artėja prie didelio savo gyvenimo slenksčio – atsisveikinimo su darželiu ir perėjimo į mokyklą. Savo paskutiniųjų metų planą sudarėme taip, kad vaikas, per naujas galimybes, pareigas, suvokimus, ypatingus išleistuvininkų projektus, galėtų įsisąmoninti būsimus pokyčius ir nuosekliai žingsnis po žingsnio prie jų artėti.

Be to, šiame amžiaus tarpsnyje vaiką ištinka krizė: keičiasi j kūnas, jį reikia tarsi iš naujo išmokti valdyti; išsenka taip reikalinga laisvam žaidimui fantazija, ištinka nuobodulys; plačiau prasiveria mąstymo langas, todėl gali rastis ir baimių, kritiškumo, nepasitenkinimo. Ši krizė, kaip ir visos kitos, žmogaus gyvenime yra labai svarbi, todėl darželyje jai skiriamas ypatingas dėmesys.


Priešmokyklinukus ruošiame pagal adaptuotą bendrąją priešmokyklinio ugdymo programą. Ką tai reiškia? Visų pirma, daugiau dėmesio skiriame ne intelektualiam sąvokų pažinimui, o artimiausios aplinkos tyrinėjimui, gamtos bei bendrabuvio dėsnių atradimui, spontaniškai vaikuose kylančio smalsumo atliepimui, įvairiam judėjimui, žygiams, pokalbiams, buities darbams, spektakliams, laisvam žaidimui, kurį išleistuvininkai, išgyvenę fantazijos praradimo liūdesį ir nuobodulį, atranda iš naujo – jie tampa sąmoningais žaidimo kūrėjais ir vadovais, taip klodami pamatus savo kūrybiniam mąstymui.

Ugdome visas programoje numatytas kompetencijas, tačiau manome, kad skaitmeninės kompetencijos pagrindas pirmame septynemtyje, turi būti atsparumas priklausomybei nuo ekranų, gebėjimas pilnavertiškai leisti laiką be jų, valia, t.y. veiklios, iššūkių nebijančios rankos ir kojos. Todėl darželyje nėra naudojami ekranai, muzikos ar pasakų įrašai. Pirmenybę teikiame gyvam patyrimui, dainavimui, pasakojimui.

Tam tikroms veikloms išleistuvininkai susitinka tik su savo bendraamžiais, bet daugumą laiko ugdosi kartu su kitais vaikais mišriose grupėse. Taip jie įgyja papildomų galimybių: mokosi pasirūpinti kitu (mažesniems dažnai reikia pagalbos), gali paaiškinti ar parodyti tai, ką patys jau moka (tai – aukštesnis to paties mokymosi lygis) ir stiprina savivertę gaudami daug susižavėjimo kupinų žvilgsnių, nes dažnai mažesnieji juos tiesiog… garbina.

Taip pat vaikų gebėjimų nevertiname lygiais: su tėvais išsamiai aptariame ir būsimiems mokytojams aprašome vaiko kompetencijas, pateikiame rekomendacijas, kurioms mums atrodo svarbios tolimesniam sėkmingam vaiko ugdymuisi.