Namelis medyje

Mykolinės – pirma svarbi šventė Valdorfo darželio metų rate. Tačiau dažnas, atvedęs vaiką į Valdorfo ugdymo įstaigą, apie Mykolines sužino pirmą kartą. Galbūt todėl šį šventė atrodo “importuota” iš kitų šalių kartu su Valdorfo pedagogika?

---

Lietuvoje rugsėjo 29-oji – pagal bažnytinį kalendorių Šv. arkangelo Mykolo diena – buvo švenčiama nuo senų laikų. Kartu ji žymėjo ir derliaus nuėmimą, lauko darbų pabaigą. Yra net posakis “po švento Mykolo nebėr protokolo” – jeigu po Mykolinių gyvuliai užklysta į kaimyno daržą, nuostolių atlyginti nebereikia – jei derlius dar nenuimtas, kaimynas pats kaltas. 

Šv. arkangelas Mykolas laikomas kovotoju prieš blogį, dangaus kariuomenės vadu. Lietuvoje tai vienas iš labiausiai gerbiamų šventųjų. Jis suteikia vidinės stiprybės kovojant su baimėmis, pagundomis ir neteisybe.

Šv.Mykolas Lietuvoje yra vienas labiausiai gerbiamų šventųjų, tad šią dieną bažnyčiose vykdavo atlaidai, procesijos, šventinės mišios. Miesteliuose rengtos mugės, įvairūs pasirodymai. Kunigaikščių Oginskių laikais Mykolinės Rietave būdavo švenčiamos visą savaitę: į dvarą suvažiuodavo daug svečių, vartai būdavo atveriami net miestelėnams, vykdavo medžioklės, įvairūs žaidimai, vakaronės, šokiai, kepamas ypatingas Mykolinių pyragas. 

---

Panašiai Mykolinės pažymimos visose katalikiškose ir protestantiškose šalyse:

Didžiojoje Britanijoje Mykolinių dieną kepamas ir valgomas gervuogių pyragas nes, pasak legendos, Šv.Mykolas išmetė slibiną iš dangaus, ir šis nukrito į gervuogių krūmą. Sakoma, kad po Mykolinių gervuogių rinkti ir valgyti jau nevalia – esą ant jų užlipęs slibinas, todėl uogos apkarsta.

Vokietijoje ir Austrjoje per Mykolines vaikams buvo dovanojamos mažos dovanėlės – šviesos ir gerumo simbolis

Škotijoje kepama ypatinga “Mykolinių duona” iš įvairių rūšių grūdų

Anglijoje šią dieną tradiciškai valgoma žąsis, esą jei valgysi žąsį per Mykolines – visus metus lydės sėkmė

Italijoje, ypatingai Gargano pusiasalyje, kur Šv.Mykolas buvo pasirodęs, rengiamos procesijos su Šv.Mykolo atvaizdu

Lotynų Amerikoje, kur Šv.Mykolas laikomas apsaugos nuo blogio simboliu, šventė pažymima procesijomis, šokiais, fejerverkais.

Daugelyje šalių Mykolinės buvo  siejamos ir su mokslo metų pradžia, mat vaikams nebereikėdavo dirbti laukuose ir būdavo galima skirti laiko mokslams.

---

Kokia Mykolinių prasmė Valdorfo pedagogikoje? 

Pasak krikščioniškos mitologijos, Šv.Mykolas grūmėsi su slibinu, jį nugalėjo ir nutrenkė iš dangaus į žemę. Tad Mykolinių šventėje pasikartoja drąsos, ryžto, atkaklumo, valios motyvai. Galime savęs paklausti, kas yra slibinas, su kuriuo kovo Šv.Mykolas? Kodėl Mykolinės pažymimos rudenį? 

Rudolfas Štaineris, Valdorfo pedagogikos pradininkas, savo paskaitoje apie Mykolines teigia, kad anksčiau žmonės gamtinį ir dvasinį pasaulį suvokė kaip vienį, tačiau žmonių suvokimas, pasaulėžiūra laikui bėgant kito, ir galiausiai šios sferos buvo atskirtos: į gamtą imta žiūrėti per materijos prizmę, o dvasinės sąvokos nutolo ir tapo abstrakčios.

Antroposofijoje, kuria remiasi ir Valdorfo pedagogika, Šv.Mykolo kova su slibinu – tai archetipinė kova tarp dvasinės ir žemiškos prigimties. Čia Šv.Mykolas simbolizuoja dvasines jėgas, slibinas – gyvūniškas, žemiškas jėgas, kurios buvo atskirtos nuo dvasios. Žmogus – Jurgis, kuris, pasak kitos legendos, Šv.Mykolo padedamas, įveikia slibiną žemėje – yra dvejopos prigimties, turintis tiek žemišką, tiek dvasinį pradą, jo viduje ir vyksta ši nuolatinė, nuožmi kova. 

Rudenį, kai gamta ima nykti, šviesos ir šilumos darosi vis mažiau, žmogus turi atsiremti į savo vidinę stiprybę, atsigręžti į dvasinį pasaulį, stiprinti savo dvasines jėgas. Taigi švęsdami Mykolines, prisimindami legendą apie Šv.Mykolo pergalę prieš slibiną ir Jurgio kovą, sutelkiame dėmesį į savo vidinę dvasinę galią ir savimonę, mokomės suprasti, kad sunkumai, iššūkiai mus stiprina, ieškoti atramos dvasiniame pasaulyje.

Darželyje vaikai Mykolines išgyvena tarsi pasaką: būdami  šalia suaugusių, kurie sąmoningai ruošiasi šventei, įsitraukdami į pasiruošimo darbus (kūlimą, malimą, Mykolinių pyrago kepimą, grupės tvarkymą ir puošimą), klausydami liaudies pasakų apie jaunikiatį, nugalintį slibiną, žaisdami euritminį rato žaidimą apie Jurgio kovą. Dar vienas smagus būdas pažymėti Mykolines – žygis, kuriame reikia įveikti kliūtis, nuovargį, galbūt ir blogą orą, bet kartu galima pasigrožėti tiek daug džiaugsmo vasarą mums dovanojusios gamtos perėjimu iš nokimo į nykimą, priimti nykimą kaip dvasinį dėsnį – natūralią gyvenimo dalį.

Mokykloje vaikai šventėje aktyviau dalyvauja patys: yra įšventinami į riterius, žaidžia vidinės kovos dėsniais paremtą socialinį žaidimą, kuriame žmonėms taip pat tenka grumtis su slibinais. Suaugę žmonės gilinasi į šventės prasmę, simbolius, ieško savyje drąsos atsigręžti į vidinius slibinus: ydas, silpnybes, baimes.

---

Mykolinės mūsų darželyje

Mums svarbu, kad šventės būtų gyvos, aktualios, todėl šventėje nuolat atsiranda naujų elementų, tačiau vaikams svarbu atpažįstamumas ir pasikartojimas – tradicija – todėl šventės “stuburas” kiekvienais metais išlieka tas pats: darželį puošiame raudona ir mėlyna spalvomis, kurios per kontrastą leidžia išgyventi priešpriešą, skirtybių susidūrimą. Kartu su vaikais kuliame, malame, kepame obuolių Mykolinių pyragą, iš raudonų rūgščių uogų (spanguolių, bruknių, šermukšnių) vandens ir trupučio medaus ruošiame stiprybės gėrimą. Žaidžiame euritminį žaidimą apie Jurgio kovą su slibinu, sekame pasakas. Išleistuvininkai keliauja į pirmąjį ilgą žygį, kuriame yra ir kliūčių, ir išbandymų, o pabaigoje laukia apdovanojimas. Šeštadienį į žygį keliaujame su šeimomis. Kviečiame sekti mus socialiniuose tinkluose – ten dalinamės švenčių akimirkomis ir pasakojimais.

Mykolinių tradicijos kituose Valdorfo darželiuose:

– Su vaikais gaminami kardai

– Siuvami ir geltonai (aukso spalva) dažomi nuo slibino ugnies saugantys apsiaustai

– Kepamas slibino formos pyragas, kuris vėliau smagiai suvalgomas

– Įrengiamas „drąsos takas” darželio kieme ar miške mokytojai paruošia kliūčių ruožą: vaikams reikia pereiti siauru rąstu, perlipti per virvę ar pereiti tamsesnį tunelį.

– Žaidžiamas simbolinis „drakono medžioklės“ žaidimas – vaikai grupėmis ieško paslėpto „drakono lobio“ (auksaspalvių kaštonų ar obuolių). Galima ieškoti ir „drakono kiaušinių”!

---

---

---