Vilma Grigienė, Valdorfo pedagogikos darželio mokytoja, lektorė

Antroji pojūčių grupė, apie kurią kalbama R.Štainerio dvylikos pojūčių teorijoje, yra vidurinieji arba sielos pojūčiai. Tai – rega, uoslė, skonis ir šilumos pojūtis. Šie pojūčiai intensyviausiai vystosi antrajame septynmetyje, tačiau Valdorfo darželiuose jiems taip pat yra skiriama daug dėmesio. Puoselėjant šiuos pojūčius svarbiausia prisiminti taisyklę „mažiau yra daugiau“. 

Gali kilti klausimas, kodėl? Juk malonūs kvapai, vaizdai, skoniai teikia labai daug džiaugsmo. Tikrai taip, tačiau mažam vaikui nuo pojūčių atsiriboti jam yra labai sunku, aplinka veikia visą jo kūną, o intensyvūs dirgikliai iš karto patraukia dėmesį. Būtent todėl, jei vaiko aplinkoje yra labai daug dirgiklių, net jei jie malonūs, vaikas greičiau pavargsta, tampa irzlus, o pojūčiai, užuot lavėję, gali atbukti. Valdorfo darželiuose yra svarbi šių pojūčių higiena.

Uoslei reikia natūralių kvapų. Uoslės pojūtį teigiamai veikia natūralių kvapų įvairovė. Smagu kieme pauostyti rožę, jau rūbinėje pajusti, kad šiandien pietums bus varškės apkepas, prieš miegą piršto galiuką pasitepti „miego lašeliu“, subtiliai, natūraliai kvepiančiu lavandomis ar apelsinais.  Tačiau labai svarbu, kad intensyvių, sintetinių ar vaikui nemalonių kvapų aplinkoje nebūtų ar būtų kuo mažiau. Todėl darželio mokytojos darbe nenaudoja sintetinių kvepalų, dažniau vėdina patalpas.

Skonio pojūtis „prašo“ aiškumo.  Kaip ir uosei, skonio pojūčiui lavėti reikia įvairių natūralių skonių. Galime pastebėti, kad vaikai mieliau valgo nesumaišytą maistą, ir tai yra labai teisinga. Smagu ragauti, pajusti kiekvieno produkto skonį atskirai. Rudenį grupėje užsiraugiame agurkų. Pirmą dieną ištraukiame vieną ir ragaujame. Vieniems – labai skanu, kitiems – oi ne! Antrą dieną traukiame dar vieną, o penktą, žiūrėk, tiems, kuriems pirmos dienos agurkas buvo labai skanus, dabar jau sako „fui“, o tie kiti – „oi, kaip skanu!“ Yra vaikų, kuriems ragauti yra labai sunku. Tai suprantama, nes ragavimas yra labai intymus procesas, todėl visada vaikus paraginame ragauti, kuriame aplinką, kurioje paragauti saugu ir smagu, bet niekada neverčiame. Įdomu tai, kad, anot dvylikos pojūčių teorijos, skonio pojūtį veikia ir aplinkos estetika. Tikriausiai ne veltui ir kalbine prasme šie pojūčiai yra labai susiję.

Akims reikia atspalvių. Vaikiškumas, vaikystė dažnai siejama su ryškiomis, intensyviomis spalvomis. Tačiau tokių Valdorfo darželio grupėje beveik nėra – vyrauja šilti, švelnūs atspalviai. Daugiausiai subtilių atspalvių, kurių stebėjimas padeda vystytis regos pojūčiui, yra gamtoje. Įsižiūrėkite – miškas, pieva niekada nėra tiesiog žali, ten šimtai įvairiausių atspalvių, šviesos žaismo. Todėl būti gamtoje ir mėgautis jos spalvomis yra puikus būdas leisti laiką su vaikais. Net ir darželių grupės kartais dažomos ypatingu būdu, leidžiančiu išgyventi ne „plokščią“ spalvą, o spalvos gylį. Regos pojūtį teigiamai veikia harmoninga aplinkos ir aprangos spalvų dermė, o neigiamai – kvailų, destruktyvių įvaizdžių fiksavimas, kosminiu greičiu besikeičiantys vaizdiniai žiūrint televizorių. Kaip bebūtų keista, regos pojūtį silpnina ir abejingumas, prasta nuotaika.

Šilumos pojūčiui labai svarbi ir dvasinė šiluma. Šilumos pojūčio nėra tarp penkių įprastai įvardijamų pojūčių, tačiau šilumą ar šaltį mes visi jaučiame. Vaikų šilumos pojūtis dar nėra brandus, todėl ypač svarbu, kad suaugęs žmogus padėtų vaikui tinkamai apsirengti, prižiūrėtų, kad nebūtų nei per karšta, nei per šalta. Maži vaikai, sakydami, kad jiems karšta, dažnai taip įvardina nepatogumą, kurį jaučia būdami su drabužiais. O pasakymas „man šalta“, gali reikšti tai, kad iš nuovargio limpa akys. Augančiam vaikui šiluma yra labai svarbi, todėl mokytojos patikrina, ar šiltos vaikų rankos, pietų poilsiui prašo tėvų atnešti miego kojines. Šiam pojūčiui vystytis padeda ne tik rūpinimasis tinkama temperatūra ir oro sąlygas atitinkančiais drabužiais, bet ir šilta atmosfera grupėje, dvasine šiluma.