Rugsėjis – tai laikas, kai iš vasaros sapno sugrįžtame į saugius kasdienybės rėmus: darbuose išjungiamas atostogų režimas, mokyklų klasės prisipildo šurmulio, miestų gatvėse vėl ima karaliauti kamščiai, tampame budresni, labiau susitelkę. Daugeliui vaikų ir šeimų rugsėjis yra ir pirmų kartų laikas – pirmos dienos mokykloje, pirmos valandos darželyje. Dažniausiai jos kupinos jaudulio ir nerimo. Tad pakalbėkime apie pirmuosius žingsnius darželyje: kuo šis laikotarpis svarbus vaikui ir visai šeimai? Kur semtis žinojimo, kad viskas bus gerai? Ko šiuo nelengvu metu vaikui reikia iš suaugusiųjų labiausiai? Šis tekstas gali būti naudingas ir tiems, kurie grįžta į darželį po ilgesnių vasaros atostogų, nes gali prireikti laiko vėl priprasti prie aplinkos bei kitokio nei namuose ritmo.
Kaip pasiruošti darželio iššūkiui?
Taip, kaip vaikas saugų, bet ankštą įsčių kambarėlį iškeičia į šiltą glėbį, mamos ir tėčio veidus, taip, kaip atsivėrus namų durims, susipažįsta su kiemu, kaimynais, taip ateina laikas ir žingsniui į dar platesnį pasaulį – trumpam paleisti mamos ar tėčio ranką ir pasitikėti kitu suaugusiu žmogumi, rasti savo vietą vaikų grupėje, išmokti atrasti saugumą susiūbavusiame pasaulyje, patirti gyvenimą už namų, kiemo, šeimos ribų. Šis laikas vaikui nėra lengvas, nes reikia išmokti daugybę dalykų, o tam, kad išmoktume, turime išeiti iš saugios, žinomos aplinkos ir pažinti tai, kas kol kas nepažįstama.
Ruošiantis išleisti vaiką į darželį, labai svarbu suprasti, kad šis laikas gali būti sunkus ne tik vaikui, bet ir visai šeimai: reikės prisitaikyti prie naujo ritmo, išbūti su sunkiais vaiko ir savo(!) jausmais, bendradarbiauti su naujais žmonėmis (mokytojomis), būti nuosekliu, nuspėjamu suaugusiuoju, net jei vaikas protestuoja. Taigi suaugusio žmogaus vaidmuo šiame etape yra itin svarbus, nes vaikui reikia žmogaus, kuris:
- supranta, kad įprastame gyvenime reikia pokyčio, ir gali ramiai tai priimti;
- žino, kad pokytis gali būti nelengvas;
- tiki, kad pasirinko geriausią darželį savo vaikui;
- pasitiki mokytojais, bendradarbiauja;
- pasitiki procesu ir žino, kad ateis laikas, kai ši nauja vieta taps sava.
Valdorfo darželis jums tinka, jei…
- Manote, kad mokymasis savu tempu per patirtį, laisvą žaidimą, veikimą ir ryšį yra svarbiau, nei ankstyvas akademinis mokymasis.
- Žinote, kad emocinis saugumas yra svarbiausia sąlyga mokymuisi, o nuoseklumas, ritmas, atpažįstamumas, atliepimas kuria emociškai saugią ir mokymuisi palankią aplinką.
- Tikite, kad vaikams sveika judėti, pažinti pasaulį per pojūčius, būti gamtoje, patirti įvairų orą skirtingais metų laikais.
- Jums svarbus gyvas ryšys su mokytoju, kaip žmogumi, kuris nuolat mokosi, išmano vaiko raidos ypatumus ir kasdienes veiklas geba naudoti kaip pedagoginius metodus.
- Ieškote darželio, kuriame svarbus tėvų bendradarbiavimas, puoselėjama bendrystė, didelis dėmesys skiriamas vaikų socialinės kompetencijos plėtojimui.
Adaptacija
Taigi apsisprendėte, pasirinkote ir atėjote. Kas toliau? Adaptacijos darželyje tikslas nėra išmokyti vaiką būti be mamos ir tėčio, o veikiau suprasti, kad mama ir tėtis nebėra vieninteliai žmonės, šalia kurių saugu ir gera, kad yra daugiau suaugusių žmonių, kurie mato, girdi, supranta, atliepa, gali padėti. Todėl svarbiausia adaptacijos proceso metu megzti ryšį tarp tėvų, mokytojų ir vaiko. Tam reikia pasitikėjimo, kurį vaikas gali jausti matydamas, kaip tėvai ir mokytojai bendrauja. Todėl:
- drąsiai, atvirai sveikinkitės su mokytoju;
- aptarkite jums rūpimus klausimus nedalyvaujant vaikui – susitarkite, kada galėsite pasikalbėti;
- dalinkitės savo pastebėjimais, klauskite, jei kažko nesuprantate – kurkite pasitikėjimu ir atvirumu grįstą ryšį.
Atsisveikinti ryte dažniausiai būna sunku. Susikurkite aiškų, trumpą atsisveikinimo ritualą „apkabinimas – bučkis – pamojavimas – išeinu”. Verkimas, priešinimasis nereiškia nesėkmės. Dabar jūs kuriate patirtį, kai vaikas gali susitikti kitą suaugusį žmogų, kitą vaiką, naują situaciją ir pamažu patirti, kad yra priimamas, atliepiamas, kad pasaulis yra geras.
Pasirūpinkite, kad vaikas grupėje turėtų viską, ko reikia fiziniam komfortui: tinkamų drabužių eiti į lauką, atsarginių – persirengti, jei prireikia. Galite drabužius darželiui rinktis ir dėtis kartu su vaiku. Taip vaikas patirs jūsų rūpestį, nepažįstamame pasaulyje jausis saugesnis.
Nepergyvenkite, jei vaikas namie nepasakoja, kaip jam sekėsi darželyje. Prisiminimai gali iškilti lyg iš nieko daug vėliau. Jei vaikas jau didesnis, galite pasidalinti vaizdžiu įspūdžiu iš savo dienos („kai ėjau į darbą, buvo pamačiau tokią didelę balą – norėjau pažiūrėti, ar man pavyks ją peršokti?”) – tai gali pažadinti ir vaiko prisiminimus, o ilgainiui tapti gražiu pasidalinimo ritualu.
Pyktis, iškrovos namuose, vienas kitam prieštaraujantys norai taip pat pasitaiko, ypač jei darželyje vaikas linkęs susilaikyti, neparodyti savo jausmų. Dažnai, vaikui apsipratus su nauju ritmu, nauja aplinka, įtampų sumažėja.
Adaptacijos metu laisvą laiką geriau ramiai leisti namuose – vaikas gauna ir taip daug naujų įspūdžių, todėl spektaklis teatre ar kelionė į atrakcionų parką gali labiau išvarginti, nei padėti. Dažniau pabūkite kartu, įsiklausykite, ko reikia vaikui: gal apkabinimo, žaidimo arčiau jūsų, ramaus pasivaikščiojimo pažįstamais takeliais – tebūnie.
Kaip priimame naujokus mūsų darželyje?
Talka.
Rugpjūčio pabaigoje visą darželio bendruomenę, o taip pat ir naujas šeimas, kviečiame į talką. Darbų yra apsčiai: pakeisti smėlynėse smėlį, ravėti gėlynus, grėbti šakas ir senus lapus, šluoti takelius, plauti sienas, valyti piešimo lenteles ir dar daugybė kitų. Kodėl ši talka yra svarbi naujokams?
- vaikai gali kartu su tėvais pabūti kieme, užeiti į grupes, todėl aplinka jiems jau bus pažįstama;
- vaikai mato dirbančius mamą ir tėtį, o tai reiškia, kad tėvai rūpinasi šita vieta, ją tvarko, puošia, vadinasi, ši vieta jiems svarbi, o jei tėvams svarbi – ji yra gera;
- vaikai pamato savo būsimas mokytojas, o mokytojos stengiasi užmegzti ryšį, nutiesti pirmą mažą takelį į vaiką;
- vaikai mato kitus tėvus, vaikus, kurie dirba, bendrauja, žaidžia – čia saugu;
- jie gali patys prisidėti prie darbų: mažesniais kastuvėliais, grėbliais, šluotelėmis daryti tai, ką mato darant kitus ir taip jaukintis aplinką per veikimą.
Kieme su artimu žmogumi.
Prieš pradedant lankyti darželį, kviečiame vaiką su mama, tėčiu ar kitu artimu žmogumi ateiti į darželį pabūti kieme, o paskui – užeiti į grupę, kartu su visais papietauti. Kuo vaikas mažesnis, tuo šis etapas yra svarbesnis ir gali ilgiau trukti. Kodėl pabuvimas kieme svarbus naujokui?
- kaip ir talkos metu, galima susipažinti su aplinka, kiemu, rūbine, grupe – tuomet atėjus į darželį, pažįstama aplinka nebegąsdina;
- galima saugiai (juk šalia yra artimas suaugęs) stebėti žaidžiančius vaikus, žaisti, veikti pačiam – tai irgi suteikia saugumo;
- mokytojos prieina, sveikinasi, kalbina, bendrauja su mama ar tėčiu – atgaivinamas talkos metu užsimezgęs ryšys, nauji veidai jau tampa ne tokie svetimi;
- Kartu su artimu žmogumi ragaujamas darželio maistas padeda dar kitaip pažinti ir giliau priimti naują vietą.
Vienas naujokas per savaitę.
Kai ateina laikas ateiti į darželį ir pasilikti vienam, į kiekvieną grupę priimame po vieną naujoką per savaitę. Kodėl tai svarbu?
- pačiu sunkiausiu laiku – pirmosiomis dienomis – mokytojos gali skirti naujam vaikui daugiau dėmesio;
- vaikas, matydamas kitus vaikus – grupės senbuvius ar jau apsipratusius naujokus, kurie dažniausiai lengvai atsisveikina su tėvais, ar net sunkiau atsisveikinę būna mokytojos paguosti nurimsta, žaidžia, bendrauja, tvarkosi, valgo, patiria grupę kaip saugią aplinką.
Atrandame dieną po gabaliuką.
Taikome „kasdien po truputį ilgiau”. Taigi pirmą dieną naujas vaikas grupėje pabūna tik valandėlę. Žinoma, išsiskyrimas gali būti sunkus, skaudus, tačiau jau šiek tiek pažįstama mokytoja paguodžia, padeda nurimti. Kartu su grupe valgomi pusryčiai panašūs į kartu jau valgytus pietus. Kitą dieną pasikartoja tai, kas jau buvo pirmąją, tik ji dar šiek tiek pratęsiama. Trečiąją – jau pažįstama antroji ir dar šiek tiek. Taip pamažu vaikui tampa pažįstamas dienos ritmas, aišku, kas bus toliau. Formuojasi patyrimas atsisveikinau – pabuvau darželyje – mama grįžo. Kodėl svarbu pažinti dienos ritmą po truputį?
- ritmas ir atpažįstamumas yra saugumo pagrindas, tačiau vaikas dar nepajėgus aprėpti visos dienos, todėl vis pasikartojantis jau pažįstamas gabaliukas ir pridedamas naujas palengvina šį procesą;
- visada galima sustoti ir kartoti tą pačią dieną (pavyzdžiui, pasiimti prieš miegą ar iš karto po miego), jei tėvai ir mokytojos mato, kad vaikui dar per sunku žengti toliau.
Galima verkti.
Visos vaikų emocijos adaptacijos metu yra priimamos, mokytojos stebi ir rūpinasi jų raiška. Jie tai liūdesys ir ašaros – vaikas gali verkti, o mokytoja paguos, stebės, ar reikia pagalbos nurimti, ir jei reikia, padės. Jie vaikas pyksta, mokytoja pasirūpins jo ir kitų vaikų saugumu. Net ir trumpam netekti šalia visada buvusio mylimo žmogaus tikrai gali būti liūdna, pikta, baisu, bet galima išmokti saugiai atsiskirti ir patirti: „pasaulis yra nuspėjamas, suaugusieji mane išgirsta, o aš galiu pamažu į jį įeiti savo tempu.“