2021-ųjų rugsėjo mėnesį aš, Gabrielė, su kolege Kotryna vykome į Kopenhagoje esantį Valdorfo darželį „Bonsai Institute“. Darželio įkūrėja Rikke parsivežė idėją iš Japonijos ir pavadino darželį Bonsai vardu, jis prigijo skandinaviškoje aplinkoje ir atveria šiuo metu penkias grupes – dvi mažiesiems nuo 1,5 metų ir tris – didžiukams. Pirmąsias savo stažuotės dienas leidome didžiukų grupėje. Nors jokios patalpos, kurią galėtume vadinti grupe nebuvo. Vaikai rinkosi miške po medžiu apsirengę guminiais, pasiruošę rudeniškam orui, dėjosi kuprines ir patraukėme į kasdienį žygį. Aukėtojos kaip tikri nykštukai stūmė ir traukė pilną vežimaitį, prikrautą visko, ko gali

prireikti mažiesiems iki pat popietės, kai juos pasiims tėvai. Pledai, vanduo, maistas, knygos, drožybos reikmenys, medžiagos, virvės, tualetai ir be pabaigos… žygiavome su daina ir dar truputį kaip sapne, kad visi spėtų pabusti. Atkeliavus į pievą buvo įrengta dienos stovyklavietė.

Ten, kur esu, yra mano namai ir aš galiu savimi pasirūpinti – užplūdo išgyvenimas matant, kaip auklėtojos ir vaikai natūraliai susikuria saugią erdvę gamtoje. Vaikai pastebi gamtos detales, iš jų gimsta „sezono dienos stalelis“. Darželis puoselėja idėją apie vaikams taip reikalingus išgyventi visus keturis gamtos elementus – žemę, ugnį, vandenį, orą, kuriuos vaikai būdami gamtoje patiria kasdien. Per tai ir taip pat įvairiai judėdami vaikai gali susisieti su savo kūnu, kas yra vienas svarbiausių pirmo septynmečio uždavinių.

Pusryčiai su daina ir džiaugsmu, kad visi susitikome. Vėliau laisvas žaidimas ir Mykolinių tikrų tikriausių kardų gamyba, kurią vainikavo vyriausių vaikų žaidimas, kuomet „žirgas“ pakaustomas pasagomis lekia, kiek kojos neša – apie greitį ir drąsą. Mes atsisveikinome

priešpiet, kai auklėtojos su išleistuvininkų pagalba buvo baigusios tepti sumuštinius ir pjaustyti daržoves. Kitą dieną laukė naujas žygis ir naujos patirtys gamtoje.