Vilma Grigienė, Valdorfo pedagogikos darželio mokytoja
Valdorfo darželiuose vaikai dažniausiai ugdosi mišraus amžiaus grupėse, net ir patys vyriausi – besiruošiantys mokyklai. Tėvams, ypač vyresnių vaikų, dažnai kyla klausimų, ar mišraus amžiaus vaikų grupė tikrai yra gera terpė vaikams ugdytis? Juk tokioje grupėje vaikų žinių lygis, suvokimas labai skiriasi. Ar vyresnių vaikų pasiekimai nenukenčia, jei jie mokosi kartu su jaunesniais, kuriems – akivaizdu – reikia daugiau mokytojų dėmesio?
Visgi Valdorfo pedagogikoje teigiama, kad pagrindinis ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymosi būdas dėl jų mąstymo ir pasaulėvokos ypatumų yra ne mokytojo tiesiogiai perduodamų sąvokų ir žinių kaupimas, o stebėjimas, mėgdžiojimas, laisvas kūrybinis žaidimas, iš kurių pastarasis yra ypač svarbus. Straipsnyje „Ypatinga mišraus amžiaus vaikų žaidimo vertė“ (The Special Value of Age Mixed Play) amerikiečių psichologijos tyrinėtojas mokslininkas P. Gray pateikia savo stebėjimų ir kitų autorių tyrimų išvadą, jog žaidimas tarp vaikų, kurių amžiaus skirtumas yra didesnis nei 24 mėnesiai, yra vertingesnis tiek jaunesniems žaidimo dalyviams, tiek ir vyresniems, ypač plėtojant savo socialinę kompetenciją.
Tad pirmiausia, kuo ugdymasis kartu su vyresniais naudingas jaunesniems vaikams?
1. Jaunesni vaikai, žaisdami su vyresniais, veikia savo artimiausios plėtros zonoje. Artimiausios plėtros zona – sociokultūrinės ugdymosi teorijos pradininko P. Vygotskio pristatytas terminas. Tai zona, kurioje mokymasis vyksta efektyviausiai, t. y. kur „pats dar negaliu, bet su pagalba man pavyksta”. P. Gray pažymi, kad jaunesni vaikai gauna naudos iš žaidimų su vyresniais, nes su jais gali žaisti sudėtingesnius, sunkesnius žaidimus nei su savo bendraamžiais. Žaidime vyresni vaikai gali būti geresni artimiausios plėtros zonos partneriai nei suaugę, nes jie artimesni savo amžiumi, interesais, energija, gali skirti daugiau laiko jaunesniems vaikams.
2. Žaidimas mišraus amžiaus grupėje leidžia jaunesniems vaikams mėgdžioti. Mėgdžiojimas yra pats natūraliausias mažų vaikų būdas mokytis. Stebėdami ir mėgdžiodami vaikai įgyja reikalingų įgūdžių kasdieniniam gyvenimui. Žaidimas su vyresniais vaikais suteikia jaunesniems daug galimybių stebėti ir mėgdžioti. Tyrimų metu P. Gray dažnai stebėjo situacijas, kai bendrą vyresnių ir jaunesnių vaikų žaidimą keisdavo epizodai, kurių metu vyresni vaikai žaisdavo patys ar užsiimdavo kita jiems įdomia veikla, o jaunesnieji juos tiesiog stebėjo. P. Gray teigia, kad vyresnių vaikų stebėjimas duoda jaunesniems ne tik pavyzdį, kaip reikia daryti, bet ir suteikia reikiamos motyvacijos – visi vaikai nori būti daugiau gebantys, tokie, kaip jų vyresnieji draugai.
3. Žaisdami su vyresniais vaikais, jaunesni įgyja dar vieną globos ir emocinio palaikymo šaltinį. Jaunesni vaikai gali ne tik mokytis iš vyresniųjų žaisdami kartu su jais, bet ir gauti iš jų emocinį palaikymą. Tyrimų metu pastebėta, kad jaunesni vaikai žaidimų metu mielai glaudžiasi prie vyresniųjų, sėdi jiems ant kelių ir taip patiria globos, šilto emocinio ir fizinio kontakto privalumus, ko mažiems vaikams neabejotinai reikia kur kas daugiau, nei vyresniems.
Vyresni vaikai taip pat gauna naudos iš žaidimo su jaunesniais:
1. Žaidimas mišrioje grupėje laidžia vyresniems vaikams ugdytis globos ir lyderystės gebėjimus. Žaidimai su jaunesniais vaikais suteikia vyresniesiems galimybių parodyti savo brandą, globoti, rūpintis, atliepti jaunesnių vaikų poreikius, ugdytis lyderystės gebėjimus. Vaikai, kurie turi galimybę mokyti ir globoti kitus, tampa atsakingesni, labiau empatiški ir altruistiški, mažiau agresyvūs.
2. Žaidimas su jaunesniais vaikais leidžia vyresniesiems gilinti savo žinias ir supratimą per mokymą. Kai žaidimo metu vyresnieji turi paaiškinti taisykles ar perteikti žaidimo koncepciją jaunesniems, jie turi patys suvokti tai, ką nori paaiškinti, atrasti tinkamus žodžius, kad jaunesni draugai galėtų juos suprasti. Tai padeda vystyti vaikų komunikacinius ir pažintinius gebėjimus, gilinti savo pačių supratimą.
3. Žaidimas mišrioje grupėje skatina vyresnių vaikų kūrybiškumą. Savo tyrimų metu P. Gray pastebėjo, kad bendruose vyresnių ir jaunesnių vaikų žaidimuose yra mažiau konkurencijos, todėl jie kūrybiškesni nei to paties amžiaus vaikų žaidimai. Vakarų kultūroje vaikų žaidimams dažnai būdinga konkurencija, poreikis laimėti, būti geriausiam, tačiau tuomet, kai žaidžia skirtingo amžiaus vaikai, noras laimėti tampa noru patirti malonumą, džiaugtis procesu, tiesiog žaisti. Taigi taip, kaip jaunesni vaikai, žaisdami su vyresniais, yra įtraukiami į sudėtingesnius žaidimus, vyresnieji gali naudotis kūrybiškumo, vaizduotės privalumais, kuriuos stebi jaunesnių vaikų žaidimuose.