Agnė iš „Židinio“ ir Rasa L. iš „Užpečkio“ grupės lankėsi Madrido Valdorfo darželyje. 

2021 metų spalio pradžioje lankėmės Madride, „Escuela Libre Micael” mokykloje – tai seniausia ir bene didžiausia Madrido Valdorfo mokykla kartu su darželiu. Auklėtojos 8 valandą ryto pasitinka vaikus prie vartelių. Visiems susirinkus keliaujam į grupę, kur, po trumpo rato žaidimo ir vaikų susiskaičiavimo, sėdame prie stalo. Budintys atneša reikiamus indus, produktus ir prasideda tešlos maišymas bei bandelių lipdymas su tam skirtomis dainelėmis ir žaidimais. Baigus vaikai žaidžia grupėje, o budintys susitvarko, pasišluoja ir po to keliaujam į lauką. Auklėtoja sako – „eisim į gamtą“. Ten labai gražu priduria. Kadangi visa komunikacija vyksta tik ispanų kalba, tai mūsų susišnekėjimas yra toks apytikris. Nueinam į tą gamtą – tai toks žvyrynas už mokyklos. Sausa žolė ir keli dygliuoti krūmai, o auklėtoja žiūri į mane ir iš visos širdies sako – gražu, taip? Supratau, kad mums žaluma ir augalai yra taip savaime suprantami, kad net nebevertiname, kokioje gražioje aplinkoje gyvename. Grįžus iš lauko valgome priešpiečius – vaikų lipdytas bandeles su sviestu bei medumi. Tada dar truputį žaidimų lauke ir auklėtoja visus vaikus sukviečia pasakos, kurią vaidina su siūtomis lėlytėmis. Po pasakos kiekvienas gauna po riešutėlį ir keliauja į lauką laukti tėvelių. 14 valandą vaikų diena darželyje baigiasi.

Grupėje stebino tyla – viskas, regis, teka, vyksta taip natūraliai ir nuosekliai. Buvo įdomu pamatyti tokį „klasikinį“ valdorfą, stebėti jų dienos ritmą, ritualus perėjimus. Didžiausia nuostaba, turbūt, ir buvo ta tyla bei ramybė, nes važiavau žiūrėti, kaip Valdorfo pedagogika taikoma temperamentingų žmonių temperamentingiems vaikams:)